Sigitas Jegelevičius
Sigitas Jegelevičius (1938 m. sausio 10 d. Vabaliuose – 2014 m. vasario 22 d.) – Lietuvos istorikas, achyvistikos ir Lietuvos archyvų istorijos specialistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1957 m. baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1957–1959 m. studijavo Vilniaus universitete, o 1959–1962 m. – Maskvos valstybiniame istorijos ir archyvistikos institute.
1962–1972 m. dirbo Archyvų valdyboje prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vyr. moksliniu bendradarbiu, vyr. inspektoriumi, skyriaus vedėju. 1964–2000 m. dėstė Vilniaus universitete. 1966-1972 m. - VU Istorijos fakulteto dėstytojas, 1972-1979 m. - vyr. dėstytojas, 1976-1988 m. - prodekanas, nuo 1980 m. - docentas, 1987-2000 m. - Naujosios istorijos katedros vedėjas, 1997-1998 m. - VU istorijos fak. e. dekano pareigas.
Mokslinių interesų sritys: archyvistika, archyvotyra, šaltinotyra, XIX-XX a. Lietuvos istorija (ypač 1918-1940 m. vidaus politika; pasipriešinimas okupacijoms; 1941 m. Birželio sukilimas; Vokietijos-SSRS karas). Daugiau kaip 150 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų, kelių mokymo knygų ir žinynų autorius, istorijos šaltinių publikacijų sudarytojas, knygų bendraautoris.
1992–2014 m. VU IF tęstinio mokslo darbų leidinio „Lietuvos istorijos studijos“ redkolegijos atsakingasis sekretorius.
1991–2000 m. tarnavo KASP 821 kuopoje eiliniu kariu, grandies vadu, skyriaus vadu, būrio vadu.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Nemunaitis ir jo parapija“, Vilnius, 2002 m.
- "Lietuvos archyvų problema 1989-1990 m. politinėje kovoje" ("Lietuvos istorijos studijos", 1992 m.)
- "Holokaustas Lietuvoje: skaičių pinklėse" ("Lietuvos istorijos studijos", 1997 m.)
- "Lietuvos archyvai: penkiasdešimt sovietmečių. Laimėjimai ir praradimai" ("Lietuvos archyvai", 1998 m.)
- "SSRS-Vokietijos karas:sovietinės istoriografijos klišės" (Sovietinė Lietuvos istoriografija: teoriniai ir ideologiniai kontekstai", 1999 m.)
- "Tautos teisė sukilti" ("Tautos teisė sukilti", 2001 m.)
- "Okupacija ir kolaboravimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais" ("Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Lenkijoje: sąsajos ir ypatumai 1939-1956", 2004 m.)
- "Dialogai ir konfliktai: arkivyskupas Mečislovas Reinys Vilniuje (1939-1944)" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2004 m.)
- "Kun. Alfonso Lipniūno pastoracinė ir visuomeninė veikla Vilniuje (1940-1943)" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2005 m.)
- "Lietuvos Laikinoji Vyriausybė" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2005 m.)
- "Birželio sukilimo varomųjų jėgų klausimu" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2006 m.)
- "Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo frontas Lietuvoje 1941 metų birželį" ("Karo archyvas", 2006 m.)
- "Vilniaus Universiteto istorija 1579-1994", Vilnius, 1994 m. bendraautoris, sudarytojas
- "Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918-1940)", Vilnius, 1997 m. bendraautoris
- "Vilnius - Jėzuitų akademija - Universitetas 1579 -1999" Vilnius, 1999 m. bendraautoris
- "Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.", Panevėžys, 2003 m. bendraautoris
- "Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919-2004", Kaunas, 2005 m. bendraautoris
- "Lietuvos vidaus reikalų istorija", Vilnius, 2008 m. bendraautoris
- "Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai", Vilnius, 2009 m.; 2012 m. bendraautoris
- "Lietuvių tautos sukilimas. 1941 m. birželio 22-28 d.", Vilnius, 2011 m. bendraautoris
- "Augustinas Janulaitis. Praeities tyrimo rūpesčiai", Vilnius, 1989 m. sudarytojas
- "Ukmergės dekanato vizitacija. 1784", Vilnius, 2009 m. sudarytojas
- "Ukmergės dekanato topografinis aprašymas. 1784", Vilnius, 2013 m. sudarytojas
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius
- 2005 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
- 2006 m. Sausio 13-osios atminimo medalis